Passiflora ligularis – liežuvinė aistruolė
Passiflora ligularis, žinoma kaip liežuvinė aistruolė arba saldi granadilla, yra visžalis vijoklis iš aistruolių (Passifloraceae) šeimos, kilęs iš Andų kalnų regionų Pietų Amerikos šiaurėje. Natūraliai auga Kolumbijoje, Peru ir Ekvadore, kur klimatas yra vidutiniškai šiltas, būdingas aukštesnėms tropikų vietovėms. Šiuo metu plačiai auginama švelniame tropikų klimato zonoje visame pasaulyje.
Forma ir savybės
Liežuvinė aistruolė yra greitai augantis vijoklis, kurio stiebai prie pagrindo sukietėję, siekia iki 5 metrų ilgio. Ji lipa ant atramų naudodama vijoklines ūseles, sudarydama tankius žalius pergolių ir pavėsinių uždengimus.
Lapai širdies arba kiaušinio formos, siekia 8–22 cm ilgio ir 6–17 cm pločio. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė – pilkai žalia. Jauni lapai gali būti šiek tiek violetiniai, kas suteikia augalui dekoratyvumo.
Žiedai ir apdulkinimas
Passiflora ligularis žiedai yra dideli, 6–12 cm skersmens, su sudėtinga, būdinga aistruoliams struktūra. Žiedo žiedlapiai žali, žiedlapiai balti, dažnai su švelniu rožiniu arba violetiniu atspalviu. Korona būna violetinė, o visas žiedas skleidžia saldų, pižminį kvapą.
Augalas gali žydėti visus metus, jei jam užtikrinamos tinkamos šviesos ir temperatūros sąlygos. Vienas žiedas gyvuoja tik vieną dieną ir reikalauja apdulkinimo vabzdžių, daugiausia kamanėlių, medunešių bičių ir didesnių vapsvų. Stiprus vėjas gali trukdyti apdulkinimui ir pažeisti stiebus bei vaisius, todėl rekomenduojama auginti apsaugotoje vietoje.
Vaisiai ir jų vertė
Vaisiai siekia 6,5–8 cm ilgį ir 5,1–7 cm skersmenį. Žievė yra kieta, gelsvai oranžinė, padengta šviesiomis dėmelėmis, todėl gerai atlaiko transportavimą ir ilgai išlieka švieži. Viduje yra minkšta, kempinė sluoksnis, apgaubiantis sėklas.
Viename vaisiuje gali būti 250–300 kietų, juodų sėklų, apsuptų skaidrios, želatininės apvalkalo, turinčio saldų, aromatingą skonį. Minkštimą valgoma žalią, dažniausiai kartu su sėklomis. Jis yra vitamino A, C ir K bei mineralų, tokių kaip fosforas, geležis ir kalcis, šaltinis.
Auginimo reikalavimai
Passiflora ligularis netoleruoja šalčio ir temperatūrų žemiau 10°C, todėl vėsesniuose Europos regionuose auginama tik vazonuose. Geriausiai auga šviesioje, saulėtoje vietoje, tačiau intensyvaus saulės apšvietimo metu verta apsaugoti šaknų sistemą nuo perkaitimo.
Dirva turėtų būti derlinga, pralaidi ir šiek tiek rūgšti, nuolat vidutiniškai drėgna, bet be vandens sąstingio. Sekli šaknų sistema yra jautri per dideliam drėgnumui, todėl svarbus geras drenažas.
Augalas greitai auga ir reikalauja tvirtų atramų – pergolių, grotelių arba lynų sistemos. Vasarą galima išnešti į lauką, į vietą, apsaugotą nuo stipraus vėjo. Vegetacijos metu rekomenduojama tręšti vaisius nešančioms augalams skirtomis trąšomis, kas skatina žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
Rudenį augalą reikia perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą, kad jis galėtų pereiti ramybės periodą. Tinkamas žiemos laikotarpis gerina augalo būklę ir jo vaisingumą kitą sezoną.
Panaudojimas
Dėl dekoratyvių žiedų ir skanių, aromatingų vaisių liežuvinė aistruolė vertinama tiek kaip naudinga, tiek kaip dekoratyvinė augalų rūšis. Palankiose sąlygose ji gali duoti vaisių ir namų auginime, jei užtikrinamas tinkamas apšvietimas, temperatūra ir efektyvus apdulkinimas.
Ši rūšis tinka egzotinių augalų kolekcionieriams ir retų aistruolių veislių mylėtojams, ieškantiems vijoklio, kuris derintų estetinę vertę su kulinarinėmis savybėmis.
Skaityti
daugiau
mažiau