Euphorbia lathyris – Wilczomlecz Groszkowy
Euphorbia lathyris, wilczomlecz groszkowy, yra architektūrinė, atspari šalčiui dvimečių augalų rūšis iš wilczomleczowatych (Euphorbiaceae) šeimos, vertinama dėl reguliarios, melsvai žalsvos formos su kryžmai išsidėsčiusiais lapais. Sodininkystėje ji apipinta legenda kaip augalas, atbaidantis kurmius ir peles, tačiau tuo pačiu yra stipriai nuodinga.
Sinonimai ir pavadinimai
Šią rūšį aprašė Linnejus (1753). Kew POWO duomenų bazė nurodo apie 10 sinonimų; svarbiausi yra:
- Epurga lathyris (L.) Fourr.
- Euphorbia decussata Salisb.
- Euphorbion lathyrum (L.) St.-Lag.
- Galarhoeus lathyris (L.) Haw.
- Keraselma lathyris (L.) Raf.
- Tithymalus lathyris (L.) Hill
- Euphorbia spongiosa Ledeb. ex Schrank
- Euphorbia lathyris var. minor Hook. & Arn.
- Tithymalus cataputia Garsault
Anglų kalboje augalas vadinamas „caper spurge“, „mole plant“, „gopher plant“, „gopher spurge“ ir „paper spurge“, o vokiečių kalboje – „Kreuzblättrige Wolfsmilch“, „Springwolfsmilch“ ir „Maulwurfskraut“; lietuviškai – wilczomlecz groszkowy. Atkreipkite dėmesį į rašybą – forma „lathyrus“ yra klaidinga.
Kilme ir išvaizda
Natūrali rūšies paplitimo sritis apima Centrinę Aziją ir Pakistaną, tačiau augalas plačiai išplitęs ir įsitvirtinęs Europoje, abiejose Amerikose, Šiaurės Afrikoje ir Australijoje, kur kartais laikomas piktžole. Tai stačias, vienmečių arba dvimečių augalų rūšis, užauganti iki maždaug 1,5 m, su tiesia, apsnerta, melsvai žalsva stiebu.
Lapai išsidėstę kryžmai poromis (dekusacija), lancetiški, 5–15 cm ilgio, vaškiniai, melsvai žali su šviesia gysla – būtent ši geometrinė forma suteikia augalui architektūrinę išvaizdą. Žiedai yra smulkūs, žalsvi cyatai be ryškių žiedlapių, o vaisiai – apvalios dėžutės, 13–17 mm skersmens, kurios plyšta ir išmeta sėklas.
Atsparumas šalčiui ir auginimas
Wilczomlecz groszkowy yra visiškai atsparus šalčiui (USDA zonos 6–9) ir be vargo ištveria žiemas daugelyje Europos šalių. Jis mėgsta pilną saulę ir lengvą, pralaidžią dirvą, tačiau auga beveik bet kur ir yra labai atsparus sausrai; jis nemėgsta tik vandens užsistovėjimo. Įsitvirtinęs jis gausiai plinta savaiminio sėjos būdu – norint apriboti plitimą, galima pašalinti sėklas prieš sunokimą.
Auginimas iš sėklų
Sėklos yra didelės ir lengvai tvarkomos. Jas sėjama tiesiai į žemę pavasarį arba rudenį – rudens sėja pasinaudoja natūraliu žiemos šalčiu, kuris suvienodina daigumą. Dalį sėklų sudygsta tik kitą pavasarį. Jei daigumas vėluoja, padeda šalta, drėgna stratifikacija (apie 3 savaites 4°C temperatūroje), o po to 15–20°C temperatūra. Daigai gali būti nevienodi, nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių.
Saugumas – nuodinga augalas
Visas augalas yra stipriai nuodingas, o pieno lateksas stipriai dirgina odą ir akis – kontaktas gali sukelti paraudimą ir pūsles. Ypač pavojingos yra sėklos, kurios kartais buvo painiojamos su kaparėliais ir sukeldavo sunkius apsinuodijimus. Augalas laikomas tik dekoratyviniu; prižiūrint būtina dėvėti pirštines, saugoti akis ir laikyti jį toli nuo vaikų bei gyvūnų.
Panaudojimas ir įdomybės
Tai dekoratyvinis, „struktūrinis“ augalas natūralistiniams gėlynams, vertinamas dėl geometrinės, mėlynai žalsvos formos. Jau šimtmečius jis sodinamas tikint, kad šaknų išskiriamos medžiagos atbaido kurmius ir peles (iš čia pavadinimai „mole plant“ ir vokiečių „Maulwurfskraut“), nors šis poveikis yra anekdotinis. XX amžiuje jis taip pat buvo tiriamas kaip potencialus lateksu ir energija aprūpinantis augalas.
Santrauka
Wilczomlecz groszkowy yra mielas, atsparus šalčiui dvejų metų augalas su architektūriniu siluetu, kuris pats atsinaujina savaiminio sėjos būdu ir beveik nereikalauja priežiūros. Reikia tik prisiminti jo toksiškumą ir dirbti su pirštinėmis – mainais jis suteikia įspūdingą mėlynai žalią struktūrą sode ir garsų „kurmių augalo“ reputaciją.
