Agave seemanniana – Seemanno agava
Agave seemanniana, arba Seemanno agava, yra viena mažiau žinomų, tačiau kartu lengviausiai auginamų agavų iš pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos. Tai vidutinio dydžio, be stiebo sukulentinis šparaginių (Asparagaceae, anksčiau Agavaceae) šeimos augalas, suformuojantis vieną tankią plačių, šviesiai žalių lapų rozetę. Skirtingai nei daugelis agavų, ji neleidžia atžalų, todėl visą gyvenimą išlaiko simetrišką, skulptūrišką formą – savybę, itin vertinamą kolekcininkų ir sodų projektuotojų.
Rūšį 1868 metais aprašė vokiečių botanikas Georgas Albano von Jacobis, o pavadinimas įamžina Bertholdą Seemanną – keliautoją ir botaniką, kuris atrado šį augalą Centrinėje Amerikoje ir išsiuntė jo sėklų į Angliją. Sistematikoje Agave seemanniana priskiriama Hiemiflorae grupei, greta populiariosios Agave potatorum, su kuria ji kartais painiojama. Sinonimai, be kita ko, yra Agave guatemalensis, Agave pygmaea, Agave tortispina ir Agave caroli-schmidtii – daugybė senųjų pavadinimų puikiai atspindi nepaprastą šios rūšies kintamumą.
Botaninis aprašymas ir augalo forma
Agave seemanniana rozetė yra tanki, gana žema ir plati: suaugę egzemplioriai paprastai būna 30–60 cm aukščio ir 60–100 cm skersmens. Lapai mėsingi, kiaušiniški arba plačiai lancetiški ar mentelės formos, 30–50 cm ilgio ir 12–20 cm pločio. Būdingas požymis, skiriantis šią rūšį nuo artimos Agave potatorum, yra ryškus lapo susiaurėjimas ties pamatu, dėl kurio lapalakštis įgauna beveik šaukšto formą. Spalva varijuoja nuo šviesiai žalios ir gelsvai žalios iki melsvos, su lengva vaškine apnaša.
Lapų kraštai netaisyklingai, banguotai dantyti, su smulkiais rudais dantukais, įsitvirtinusiais ant iškilusių gumbelių. Kiekvieno lapo viršūnę užbaigia stiprus, nuo rudo iki pilko atspalvio, 2–4 cm ilgio dyglys. Lapų išsidėstymas rozetėje labai įvairus – nuo stačio iki beveik horizontalaus, ant žemės išsiskleidusio – ir priklauso tiek nuo augalo kilmės, tiek nuo auginimo sąlygų. Dėl šio kintamumo du skirtingų populiacijų egzemplioriai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros rūšys.
Augimo tempas ir raida
Seemanno agava auga vidutiniu tempu. Pirmaisiais metais daigai suformuoja nedidelę rozetę iš kelių lapelių, o po dvejų–trejų auginimo metų vazone paprastai pasiekia 15–25 cm skersmenį. Visiškai susiformavusią suaugusio augalo formą augalas įgyja po kelerių metų; grunte, esant geram apšvietimui ir šilumai, jis auga gerokai greičiau nei inde. Kaip ir visos agavos, ši rūšis yra monokarpinė – visas rozetės gyvenimas yra pasiruošimas vieninteliam, gyvenimo ciklą užbaigiančiam žydėjimui.
Atžalų nebuvimas reiškia, kad kiekvienas augalas yra vienkartinis individas: po žydėjimo jis nepalieka vegetatyvinių kopijų, tik sėklas. Augintojui tai svarbi informacija – vienintelis būdas išauginti naujus egzempliorius yra sėti sėklas, todėl šios rūšies sėklos yra ypač vertingos.
Žydėjimas ir dauginimas
Po daugelio augimo metų iš skrotelės centro išauga lieknas, šakotas 3–4 m aukščio žiedynstiebis (šluotelė), nors kai kuriuose šaltiniuose nurodomas ir didesnis aukštis. Šoninių šakelių galuose susiformuoja tankūs, skėtiški 5–7 cm ilgio geltonų, piltuviškų žiedų telkiniai su trumpu vamzdeliu ir ilgais, išsikišusiais kuokeliais. Gamtoje žiedus apdulkina šikšnosparniai, paukščiai ir vabzdžiai, o žydėjimas paprastai vyksta sausuoju laikotarpiu arba jam baigiantis, kaip būdinga visai Hiemiflorae grupei.
Vaisius - pailga, trijų kamerų, 30–40 mm ilgio ir 15–17 mm pločio dėžutė, plyštanti išilgai kamerų. Viduje yra juodos, plokščios, pusmėnulio formos 5,5–7 mm ilgio ir 3,5–4,5 mm pločio sėklos. Sėkloms subrendus, skrotelė palaipsniui nunyksta. Vegetatyviai dauginti neįmanoma, todėl visas šios rūšies auginimas grindžiamas sėja.
Aplinkos poreikiai ir tolerancija
Gamtoje Agave seemanniana auga sausuose, akmenuotuose ir uolėtuose šlaituose nuo Oachakos ir Čiapaso valstijų Meksikoje per Gvatemalą, Hondūrą ir Nikaragvą iki Kosta Rikos, maždaug 400-2200 m virš jūros lygio aukštyje. Tai sezoniškai sausų tropinių miškų ir krūmynų regionai, kuriuose būna šiltas, lietingas vasaros laikotarpis ir aiškus vėsesnis sausasis laikotarpis. Taigi augalas yra prisitaikęs prie periodinio vandens trūkumo, intensyvios saulės ir greitai pralaidžių dirvožemių.
Atsparumas šalčiui yra ribotas ir priklauso nuo populiacijos kilmės: šaltiniuose nurodoma, kad trumpalaikius šalčius augalas pakenčia maždaug nuo -4 iki -6 °C, o tai atitinka USDA 9 zoną. Svarbiausia sąlyga išgyventi šaltį - sausas substratas: šalčio ir drėgmės derinys sukelia skrotelės šerdies puvimą. Rūšis gerai pakenčia karštį ir sausrą, o vegetacijos laikotarpiu reguliariai laistant auga vešliau ir išaugina didesnius, minkštesnius lapus.
Auginimas vidutinio klimato sąlygomis
Vėsesniuose Europos regionuose Seemanno agava auginama induose. Geriausiai tinka mineralinis substratas: sodo arba universalios žemės mišinys, kuriame ne mažiau kaip pusę sudaro rupus smėlis, žvyras, pemza arba lava, o vazonas turi dideles drenažo angas. Nuo vėlyvo pavasario iki rudens augalas turėtų būti laikomas lauke, saulėtoje vietoje arba lengvame pusšešėlyje; laistykite gausiai, bet tik substratui visiškai išdžiūvus, o vegetacijos laikotarpiu kartą per mėnesį tręškite sukulentams skirtomis trąšomis, naudodami pusę rekomenduojamos dozės.
Žiemojimas yra svarbiausias auginimo etapas. Prieš pirmąsias rudens šalnas perkelkite augalą į šviesią, vėsią 5-12 °C temperatūros patalpą - nešildomą verandą, šaltą šiltnamį arba šviesią laiptinę - ir beveik visiškai nustokite laistyti. Šiltame bute, esant silpnam žiemos apšvietimui, agava ištįsta ir praranda kompaktiškumą. Švelniausiuose Viduržemio jūros arba Atlanto klimato Europos regionuose galima auginti ir grunte, alpinariume ant šlaito, apsaugant nuo žiemos lietaus.
Naudojimas dekoratyvinėje sodininkystėje
Dėl vidutinio dydžio, plačių lapų ir atžalų nebuvimo Agave seemanniana yra idealus vazoninis augalas. Ji gražiai atrodo atskiruose sunkiuose terakotos ar betono vazonuose, pastatytuose terasoje, balkone ar prie įėjimo į namus, kur taisyklinga jos skrotelė atlieka skulptūros vaidmenį. Sukulentų kolekcijose ji įdomiai kontrastuoja su siauralapėmis agavomis ir kaktusais. Šiltesniuose Europos regionuose ji sodinama alpinariumuose ir žvyro soduose, derinama su jukomis, dasilirijonais, opuncijomis ir dekoratyvinėmis žolėmis.
Pastelinė, šviesiai žalia lapų spalva gražiai dera su pilkais akmenimis ir tamsiais žvyro akmenukais. Verta nepamiršti aštrių kraštinių dyglių ir stipraus viršūninio dyglio - augalą sodinkite atokiau nuo takų, o persodindami mūvėkite pirštines. Agavų sultyse yra saponinų ir kalcio oksalato kristalų, kurie gali dirginti odą, todėl šis augalas netinka vartoti ir neturėtų būti laikomas mažiems vaikams bei gyvūnams prieinamose vietose.
Pavadinimo istorija ir etimologija
Genties pavadinimas Agave kilęs iš graikų kalbos žodžio agauos - „kilnus, vertas susižavėjimo“, kurį 1753 metais suteikė Linėjus. Rūšies epitetas seemanniana pagerbia Bertholdą Carlą Seemanną (1825–1871), vokiečių botaniką ir keliautoją, britų laivo HMS Herald ekspedicijos dalyvį, Panamos, Nikaragvos ir Ramiojo vandenyno salų floros tyrinėtoją, kuris išsiuntė šios agavos sėklų į Angliją. Mokslinį aprašą 1868 metais paskelbė Georgas Albano von Jacobi, Prūsijos generolas ir agavų tyrinėtojas, Silezijos tėvynės kultūros draugijos darbuose Vroclave.
Dešimtmečius įvairios populiacijos buvo aprašomos kaip atskiros rūšys - Agave guatemalensis, Agave pygmaea ar Agave tortispina - kol amerikiečių tyrinėtojas Howardas Scottas Gentry savo Šiaurės Amerikos agavų monografijoje sujungė jas į vieną plačiai apibrėžtą ir labai kintančią rūšį. Centrinės Amerikos šalyse šios grupės agavos vietomis buvo naudojamos pluoštui gauti, nors Agave seemanniana neturi didesnės ūkinės reikšmės.
Kam skirta ši rūšis
Seemanno agava yra geras pasirinkimas pradedantiesiems, norintiems išauginti agavą iš sėklų - ji lengvai sudygsta, auga protingu tempu ir neužima daug vietos. Ją įvertins sukulentų kolekcionieriai, ieškantys rečiau prekyboje aptinkamų rūšių nei Agave americana ar Agave potatorum, taip pat terasų ir balkonų sodų mėgėjai, kuriems svarbi kompaktiška, per atžalas nedidėjanti augalo forma. Jai reikia tik saulės, laidaus substrato ir vėsaus, sauso žiemojimo.
Apibendrinimas
Agave seemanniana egzotišką kilmę iš Centrinės Amerikos derina su stebėtinai lengva priežiūra. Dėl žemos, plačios skrotelės, sudarytos iš šviesiai žalių, mentelės formos lapų, atžalų nebuvimo, vidutinio dydžio ir gebėjimo ištverti lengvas šalnas tai agava, puikiai tinkanti Europos terasai ir nešildomam šiltnamiui. Rūšies apsaugos būklės IUCN iki šiol neįvertino.
