Špinatai, ant kurių auga braškės. Lazdinė balandūnė, vadinama braškiniais špinatais, yra vienas labiausiai stebinančių augalų, kuriuos galima išauginti iš vieno pakelio. Per visą stiebų ilgį, dantytų lapų pažastyse, bręsta raudoni, blizgantys, sultingi vaisiai, primenantys mažas avietes, o pačius lapus galima valgyti kaip špinatus. Dekoratyvus, valgomas ir nepaprastai lengvai auginamas.
Trumpai
- Aukštis: 30–60 cm
- Vaisiai: raudoni, sultingi, valgomi; liepa–rugsėjis
- Vieta: saulėta arba šiek tiek pavėsinga
- Sėja po priedanga: balandis
- Sėja į dirvą: balandžio pabaiga–gegužė
- Sunkumas: lengva – augalas pradedantiesiems ir vaikams
- Sėklų skaičius pakuotėje: apie 150 vnt. (0,10 g)
Kuo išsiskiria ši veislė
Lazdinė balandūnė – senas, pusiau pamirštas augalas, Europoje auginamas nuo viduramžių, o šiandien į sodus grįžtantis kaip įdomus augalas ir daržovė viename. Liepą krūmelis stačiais, tankiai lapuotais stiebais pradeda apsipilti raudonais vaisiais, kurie laikosi ant augalo iki rudens. Vaizdas labai dekoratyvus – balandūnių eilės atrodo tarsi raudona lazda, todėl ir kilo lenkiškas pavadinimas.
Vaisiai salstelėję, švelnaus skonio, su lengva žemiška nata; lapai primena špinatus, jauni tinka salotoms, senesni – troškinti. Augalas atsparus šalčiui, sudygsta esant žemai temperatūrai ir lengvai pats pasisėja, todėl kartą pasėtas paprastai sode išlieka daugelį metų.
Auginimas žingsnis po žingsnio
Sėja (balandį, po priedanga): sėklas sėjame negiliai (iki 0,5 cm) į daigyklas arba mažus vazonėlius, 15–20 °C temperatūroje. Sudygsta po 7–14 dienų, gana netolygiai – tai normalu. Daigai gerai pakenčia vėsą, todėl jiems nereikia šiltos palangės.
Retinimas: sėjant tiesiai į dirvą, daigus, kai jie turi 3–4 lapus, išretiname palikdami 20–25 cm atstumus. Išrautus jaunus augalus galima valgyti kaip mikrožalumynus. Sėjant į vazonėlius, beriame po 2–3 sėklas ir paliekame stipriausią daigą.
Sėja į dirvą / sodinimas (balandžio pabaiga–gegužė): paprasčiausia sėti tiesiai į dirvą nuo balandžio pabaigos, eilėmis kas 30 cm; sėklos sudygsta jau esant 8–10 °C temperatūrai. Daigus sodiname gegužę, 25 × 30 cm atstumais. Dirva turi būti derlinga, humusinga ir sulaikanti drėgmę; vieta saulėta, karštuose regionuose vidurdienį šiek tiek pavėsinga.
Priežiūra: balandūnė turi negilią šaknų sistemą, todėl per sausrą ją reguliariai laistome – kitaip ji greitai išaugina sėklas ir nustoja derėti. Mulčiavimas padeda. Tręšiame saikingai, geriausia prieš sėją įterpti komposto. Lapus skiname palaipsniui nuo birželio, vaisius – nuo liepos, kai jie visiškai paraudonuoja ir suminkštėja.
Panaudojimas
Augalas du viename: dekoratyvus ir duodantis valgomą derlių. Sode jį sodiname į gėlynus ir apvadus, kur raudoni stiebai kontrastuoja su žaluma, taip pat į vazonus ir balkonines dėžes. Virtuvėje jaunus lapus valgome žalius salotose arba troškiname kaip špinatus, o vaisius dedame į salotas, jogurtą, desertus ir naudojame patiekalams papuošti. Puikus augalas vaikams – greitai auga, lengvai sudygsta ir dera pirmaisiais metais po sėjos.
Sodininko patarimas
Balandūnės vaisiai gražesni nei skanesni – nesitikėkite braškių, verčiau švelnaus, lengvai salstelėjusio skonio. Tikroji jų stiprybė – spalva ir traškumas salotose. Jei nenorite, kad kitais metais balandūnės augtų visur, nupjaukite stiebus su vaisiais, kol sėklos dar visiškai nesubrendusios: ji pati labai noriai pasisėja.
Specifikacija
| Lotyniškas pavadinimas | Chenopodium foliosum (sin. Blitum virgatum) |
| Spalva | raudoni vaisiai, žali lapai |
| Aukštis | 30–60 cm |
| Vieta | saulėta arba pusiau pavėsinga |
| Sezoniškumas | vienmetis augalas |
| Sėjos po priedanga laikas | balandis |
| Sėjos į dirvą laikas | balandžio pabaiga–gegužė |
| Sodinimo laikas | gegužė |
| Derliaus nuėmimo laikas | lapai nuo birželio, vaisiai liepa–rugsėjis |
| Atstumai | 25 × 30 cm |
| Grynasis svoris | 0,10 g (~150 sėklų) |
| Serija | Tradicinė |
| Gamintojas | W. Legutko |
| EAN kodas | 5903837934942 |