Palmės tręšimas – kada, kuo ir kaip tręšti palmę?

Kada ir kuo tręšti vazoninę ir lauke augančią palmę: visų metų kalendorius, tinkamas NPK santykis, maistinių medžiagų trūkumo požymiai ir 5 dažniausios klaidos - visai Europai.

Kacper Lorent · 13 min skaitymo
Palma w donicy — nawożenie palm

Palmes tręškite tada, kai jos auga: Vidurio Europoje paprastai nuo balandžio iki rugsėjo, Pietų Europoje — nuo vasario–kovo iki spalio. Vazoninę palmę tręškite kas 7–14 dienų skystomis arba vandenyje tirpiomis trąšomis, visada tręškite ant drėgno substrato ir rinkitės trąšas, kuriose fosforo mažiau nei azoto ir kalio. Taip pat svarbūs magnis ir mikroelementai chelatų pavidalu. Žiemą tręšimą nutraukiame, nebent palmė auga šiltame, papildomai apšviestame kambaryje.

Kada tręšti Augimo laikotarpiu: Vidurio Europoje IV–IX, Vakarų Europoje III–X, Pietų Europoje II/III–X/XI, Šiaurės Europoje V–VIII
Kaip dažnai Skystos trąšos: kas 7–14 dienų · vandenyje tirpios trąšos: kas 7–10 dienų · lėto veikimo granulės (gruntui): kas 6–8 savaites
NPK proporcijos Fosforo (P) turi būti mažiau nei azoto (N) ir kalio (K), pvz., 15-5-15
Svarbūs papildomi elementai Magnis (Mg) ir chelatinės geležies (Fe), mangano (Mn) bei cinko (Zn) formos
Žiema Pertrauka; šiltame kambaryje po lempa augančias palmes tręškite kas 6–8 savaites, naudodami pusę dozės
Persodinus Palaukite 3–4 savaites
Dažniausia klaida Tręšiant sausą substratą kyla pavojus nudeginti šaknis

Kodėl vazoninę palmę reikia tręšti labiau, nei manote?

Neauganti palmė, kurios lapai gelsta ir praranda blizgesį, labai dažnai neserga — ji tiesiog alkana. Tai viena dažniausių problemų, dėl kurių į mus kreipiasi klientai iš visos Europos.

Atogrąžų miške arba Viduržemio jūros pakrantėje palmė gyvena atviroje ekosistemoje. Nukritę lapai, gyvūnų išmatos ir augalų liekanos suyra ir grįžta į dirvožemį kaip maistinės medžiagos. Palmės šaknys gali siekti kelis metrus gilyn ir pasisavinti maistines medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio.

Vazone situacija atrodo visai kitaip. Palmė auga uždaroje, ribotoje aplinkoje — keliuose litruose substrato, kuris su kiekvienu laistymu netenka vis daugiau mineralinių medžiagų, išplaunamų vandens, nutekančio į lėkštelę. Jau po 4–6 savaičių nuo persodinimo į šviežią žemę dauguma lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų būna išsekusios. Be trąšų palmė iš karto nemirs, tačiau pamažu pradės:

  1. Lėčiau augti — nauji lapai pasirodo rečiau ir būna mažesni.
  2. Prarasti spalvą — vietoje sodrios žalumos pamatysite blyškius, gelsvus atspalvius.
  3. Silpnėti — nusilpusi palmė tampa lengvu kenkėjų ir grybelinių ligų taikiniu.

Grunte augančios palmės turi kiek daugiau galimybių — jų šaknys gali ieškoti maistinių medžiagų didesniame dirvožemio tūryje. Tačiau net ir joms, ypač Europos klimato sąlygomis, reikia papildomų maistinių medžiagų. Vidurio ir Šiaurės Europos dirvožemiuose dažnai trūksta kalio ir magnio, o žema temperatūra dar labiau riboja šaknų gebėjimą įsisavinti maistines medžiagas.

NPK — trys raidės, kurias būtina žinoti

Ant kiekvienų trąšų etiketės nurodomas NPK — trys skaičiai, atskirti brūkšneliais. Tai svarbiausia informacija, kurią verta patikrinti prieš perkant.

Azotas (N) lemia lapų ir ūglių augimą. Dėl jo palmių lapai būna intensyviai žalios spalvos. Azoto trūkumą rodo tolygiai šviesėjantys senesni lapai — palmė perkelia azotą iš apatinių lapų į jaunesnius, taip bandydama išsaugoti svarbiausias dalis.

Fosforas (P) skatina šaknų sistemos vystymąsi. Jis svarbus jaunoms palmėms ir neseniai persodintiems augalams. Tačiau palmėms fosforo reikia nedaug, o jo perteklius gali trukdyti įsisavinti geležį ir cinką.

Kalis (K) yra svarbiausia palmių priežiūros maistinė medžiaga. Jis didina atsparumą stresui, šalčiui, ligoms ir sausrai. Palmėms reikia daug kalio, o jo trūkumas yra viena dažniausių palmių problemų visame pasaulyje.

Be NPK, svarbūs magnis (Mg) ir mikroelementai: geležis (Fe), manganas (Mn), boras (B) ir cinkas (Zn). Jų trūkumas pasireiškia lėčiau, tačiau gali būti toks pat pavojingas. Geriausia, kai trąšose esantys mikroelementai yra chelatų pavidalo — tuomet jie ilgiau išlieka prieinami šaknims, taip pat ir esant aukštesniam substrato pH.

Kokias trąšas palmėms pasirinkti? Skystas, granuliuotas ar natūralias?

Rinkoje rasite kelių tipų trąšų. Kiekvienas tipas turi savų privalumų ir geriausiai tinka konkrečiai situacijai.

Trąšų tipas Kaip veikia Geriausiai tinka
Skystas koncentratas Įpilkite į laistymo vandenį; veikia greitai Vazonuose augančioms palmėms namuose ir terasoje
Tirpus vandenyje (milteliai, tirpinamos granulės) Ištirpinkite laistytuve; veikia greitai, tirpale yra daug maistinių medžiagų, o jo kaina nedidelė Dideliems vazonams ir palmėms, augančioms grunte
Lėto veikimo granulės Išbarstykite aplink augalą; maistines medžiagas išskiria kelias savaites Palmėms, augančioms grunte
Natūralus (granuliuotas mėšlas, kompostas, biohumusas) Gerina substrato struktūrą, veikia lėtai Papildai, ne kaip vienintelis maistinių medžiagų šaltinis

Skystosios trąšos yra populiariausias pasirinkimas auginant vazonuose. Jas atskieskite vandeniu ir laistykite kaip įprastai — maistinės medžiagos patenka tiesiai į šaknų zoną. Jos veikia greitai (poveikis pastebimas po 2–3 savaičių), jas lengva dozuoti ir galima tiksliai kontroliuoti maistinių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui, Palm Focus iš Growth Technology: jame fosforo yra mažiausiai iš trijų pagrindinių maistinių medžiagų, taip pat yra mikroelementų, huminių ir fulvo rūgščių. Galima naudoti laistant dirvą (5 ml 1 l vandens kartą per savaitę) ir purškiant lapus (2,5 ml 1 l vandens). Kitas pasirinkimas — Palmen-Boost iš Mairol — koncentruotos trąšos su chelatiniais mikroelementais; 1 l jų užtenka maždaug 500 l tirpalo. Skystąsias trąšas reikia naudoti reguliariai — augimo sezono metu kas 7–14 dienų.

Vandenyje tirpios trąšos būna miltelių arba smulkių granulių pavidalo, jas ištirpinkite laistytuve. Jos veikia taip pat greitai kaip skystosios, tačiau didelėms palmėms kainuoja pigiau, nes vieno samtelio užtenka visam laistytuvui. Pro Palm Fertilizer sudėtis yra NPK 15-5-15 su 4 % magnio oksido ir chelatinių mikroelementų priedu — būtent tokios sudėties reikia palmėms. Gamintojas rekomenduoja nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos kas 7–10 dienų į 10 l vandens įmaišyti 1 samtelį. Trąšos tinka dideliuose vazonuose ir dirvoje auginamoms palmėms, tokioms kaip Trachycarpus fortunei, Phoenix canariensis ar Washingtonia robusta, taip pat bananams ir cikams.

Lėtai veikiančios granuliuotos trąšos tinka dirvoje augančioms palmėms. Granules pabarstykite aplink augalą ir lengvai įmaišykite į viršutinį žemės sluoksnį. Maistines medžiagas jos išskiria palaipsniui, paprastai 6–8 savaites ar ilgiau, todėl tręšti reikia rečiau. Vazonuose jų poveikis mažiau nuspėjamas — mažame substrato kiekyje granulėms susilietus su šaknimis, lengviau pertręšti.

Natūralios trąšos (granuliuotas mėšlas, kompostas, biohumusas) yra geras papildas, bet ne mineralinių trąšų pakaitalas. Granuliuotą mėšlą verta naudoti anksti pavasarį kaip pagrindinę trąšą prieš sezoną — jis pagerins dirvožemio struktūrą ir lėtai išskirs azotą. Tačiau kaip vienintelio maistinių medžiagų šaltinio jo paprastai nepakanka, ypač auginant vazonuose.

O kaip dėl universalių trąšų iš prekybos centro? Daugelio jų proporcijos palmėms netinka (dažnai būna subalansuotos arba jose vyrauja fosforas), be to, jose nėra magnio ar lengvai pasisavinamų mikroelementų. Priešingai nei teigiama populiariame mite, nebūtina pirkti trąšų su užrašu „palmėms“ — užtenka gerų trąšų žalialapiams augalams, kuriose fosforo mažiau nei azoto ir kalio. Vis dėlto specialios palmėms skirtos trąšos pranašesnės tuo, kad jų sudėtis iškart atitinka šių augalų poreikius. Visas palmėms rekomenduojamas trąšas rasite kategorijoje trąšos palmėms.

Kada tręšti palmę — tręšimo kalendorius žingsnis po žingsnio

Palmes tręškite tada, kai jos auga — tai paprasčiausia taisyklė, kurios verta laikytis. Praktiškai tai reiškia laikotarpį nuo kovo iki spalio, atsižvelgiant į kelias svarbias išlygas.

Laikotarpis Palmė vazone Palmė grunte
Pavasaris (III–IV) Pirmoji skystų trąšų norma — pusė etiketėje nurodytos normos Sezono pradžioje granuliuotos trąšos arba granuliuotas mėšlas
Vasara (V–VIII) Visa norma kas 7–14 dienų; papildomai tręšti per lapus kas 2 savaites Granuliuotos trąšos kas 6–8 savaites arba vandenyje tirpios trąšos kas 7–10 dienų
Ruduo (IX–X) Nuo rugsėjo — pusė normos, paskutinį kartą tręšti spalį Nuo vasaros pabaigos trąšos be azoto; trąšos, kuriose vyrauja kalis
Žiema (XI–II) Pertrauka; šiltame kambaryje su lempa — kas 6–8 savaites, pusė normos Pertrauka

Pavasaris (kovas–balandis): Palmė bunda iš žiemos ramybės. Tai metas pirmą kartą patręšti šį sezoną. Jei naudojate granules, paskleiskite jas aplink augalą. Jei naudojate skystas trąšas, pradėkite nuo pusės rekomenduojamos normos, kad po žiemos neapkrautumėte šaknų. Būtent dabar taip pat verta pagerinti substratą granuliuotu mėšlu.

Vasara (gegužė–rugpjūtis): Vegetacijos sezono įkarštis. Skystas trąšas naudojame kas 7–14 dienų, vandenyje tirpias — kas 7–10 dienų, lėtai veikiančias granuliuotas — kas 6–8 savaites. Šiuo laikotarpiu palmė auga intensyviausiai ir jai reikia daugiausia maisto medžiagų. Kartą per 2 savaites galima papildomai tręšti per lapus — praskiestomis skystomis trąšomis, purškiant lapus purkštuvu.

Ruduo (rugsėjis–spalis): Tręšimą palaipsniui mažiname. Nuo rugsėjo normą sumažiname iki pusės, o spalį tręšiame paskutinį kartą. Renkamės trąšas, kuriose gausu kalio — jis padeda palmei pasiruošti žiemai.

Žiemą (lapkritis–vasaris): dauguma palmių pereina į ramybės būseną. Tręšimą nutraukite arba tręškite labai retai — kas 6–8 savaites, naudodami gerokai mažesnę dozę. Išimtis — šildomoje patalpoje, kurioje papildomai apšviečiama, laikomos tropinės palmės: jos gali augti ištisus metus, todėl jas reikia tręšti ir žiemą, tik rečiau.

Trys geležinės taisyklės:

  1. Niekada netręškite sausos žemės. Pirmiausia palaistykite palmę švariu vandeniu, o trąšų įpilkite per kitą laistymą (pvz., po 1–2 dienų). Tręšiant sausą žemę kyla pavojus nudeginti šaknis.
  2. Netręškite iškart po persodinimo. Leiskite palmei 3–4 savaites įsitvirtinti naujame substrate.
  3. Tręškite ryte arba vakare — niekada per kaitrą ir tiesioginėje saulėje. Įkaitęs substratas didina šaknų pažeidimo riziką.

Palmių tręšimas skirtingose Europos dalyse

Europos klimatas labai įvairus, o tai tiesiogiai lemia, kaip, kada ir kuo tręšti palmes. Štai konkretūs patarimai, pritaikyti skirtingiems regionams.

Pietų Europa (Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija)

Tai palmių rojus — daugelis rūšių čia auga atvirame grunte ištisus metus. Phoenix canariensis, Washingtonia ir Chamaerops humilis soduose bei parkuose yra įprastas vaizdas. Tręšimo sezonas čia ilgiausias — nuo vasario iki pat lapkričio. Grunte augančios palmės gerai reaguoja į lėto veikimo granuliuotas trąšas, naudojamas 2–3 kartus per sezoną, arba į vandenyje tirpias trąšas, tokias kaip „Pro Palm Fertilizer“, naudojamas kas 7–10 dienų; abiem atvejais verta papildomai naudoti kompostą arba mėšlą. Saugokitės vasaros sausrų — karštais mėnesiais tręškite gausiai laistydami, nes be vandens palmė nepasisavins maisto medžiagų.

Vakarų Europa (Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija)

Švelnesnis klimatas nei Vidurio Europoje, bet drėgnesnis. Trachycarpus fortunei čia puikiai auga atvirame grunte, o nuo vėjo apsaugotuose Didžiosios Britanijos soduose galima pamatyti net Chamaerops humilis. Tręšimo sezonas trunka nuo kovo iki spalio. Dėl drėgno klimato maisto medžiagos iš dirvožemio greičiau išplaunamos, todėl verta tręšti dažniau, bet mažesnėmis dozėmis. Terasose ir vidiniuose kiemuose auginamos vazoninės palmės čia labai populiarios, o sezono metu jas reikia reguliariai tręšti skystomis trąšomis.

Vidurio Europa (Vokietija, Lenkija, Čekija, Austrija)

Žemyninės žiemos yra pagrindinis iššūkis. Dauguma palmių čia auginamos vazonuose, kurie žiemai perkeliami į vėsią patalpą. Tręšimo sezonas yra trumpesnis — paprastai nuo balandžio iki rugsėjo. Grunte augančioms palmėms (daugiausia Trachycarpus fortunei) vasaros pabaigoje reikia trąšų, kuriose daugiau kalio ir nėra papildomo azoto, kad nauji ūgliai spėtų sumedėti prieš šalnas. Auginant vazonuose patogiausia naudoti skystas trąšas, pavyzdžiui, „Palm Focus“. Visai nustokite tręšti nuo lapkričio iki kovo, nebent palmė žiemoja šildomoje patalpoje.

Šiaurės Europa (Skandinavija, Baltijos šalys)

Čia palmės beveik vien kambariniai augalai. Trumpos žiemos dienos ir žema temperatūra reiškia, kad aktyvaus augimo sezonas trunka vos nuo gegužės iki rugpjūčio. Tręšiame tik šiuo laikotarpiu — kas 2 savaites skystomis trąšomis. Žiemą, net ir papildomai apšviečiant, tręšti reikėtų minimaliai (kartą per mėnesį, puse dozės) arba visai nustoti. Svarbiausia pasirinkti rūšis, kurios pakelia silpnesnį apšvietimą — Chamaedorea elegans ir Howea forsteriana tokiomis sąlygomis auga geriausiai. Jei planuojate auginti savo palmes, apsilankykite mūsų palmių sėklų kolekcijoje.

Jūsų palmė praneša, ko jai reikia — trūkumo požymiai

Nereikia būti botaniku, kad suprastumėte signalus, kuriuos siunčia jūsų palmė. Svarbiausia, kurie lapai keičia spalvą: seniausi (apatiniai) ar jauniausi (viduriniai).

Požymis Tikėtinas trūkumas Ką daryti
Seniausi lapai tolygiai šviesūs, gelsvi Azotas (N) Sezono metu vėl reguliariai tręškite
Seniausi lapai su geltonai oranžinėmis dėmelėmis ir džiūstančiais galiukais Kalis (K) Trąšos su dideliu kalio kiekiu, tręškite kantriai visą sezoną
Seniausių lapų kraštai geltoni, o vidurys žalias Magnis (Mg) Trąšos su magniu
Jauniausi lapai geltoni, gyslos žalios Geležis (Fe) Geležies chelatas; patikrinkite pH, ar neperlaistoma ir sodinimo gylį
Jauniausi lapai smulkūs, susisukę, su rudais dryžiais Manganas (Mn) Trąšos su chelatiniu manganu

Tolygus senesnių lapų pašviesėjimas yra dažniausias azoto trūkumo požymis. Palmė perkelia azotą iš seniausių lapų į jaunesnius. Vienas ar du pageltę apatiniai lapai — natūralus senėjimo procesas, tačiau jei gelsta daugiau lapų, metas patręšti.

Jaunų lapų geltonavimas, kai gyslos išlieka žalios, rodo geležies trūkumą — vadinamąją geležies chlorozę. Palmėms ji retai atsiranda dėl geležies trūkumo substrate. Dažniau priežastis yra per aukštas pH, perlaistymas arba per gilus pasodinimas, dėl kurių sutrinka šaknų veikla. Padeda trąšos su chelatine geležimi, tačiau taip pat reikia pašalinti priežastį.

Geltonai oranžinės dėmelės ant seniausių lapų ir rudi, džiūstantys galiukai yra klasikinis kalio trūkumo požymis. Palmėms reikia daug kalio, ypač augimo sezono metu. Pažeisti lapai vėl nepažaliuos — pagerėjimas bus matomas ant naujų lapų. Dėmesio: rudi galiukai taip pat gali reikšti per sausą orą arba laistymą labai kietu vandeniu — verta atmesti šiuos veiksnius.

Plati geltona juosta palei senesnių lapų kraštus, kai vidurys žalias paprastai rodo magnio trūkumą. Tai dažna problema palmėms substrate, iš kurio maisto medžiagos išplaunamos gausiai laistant.

Labai lėtas augimas ir maži, blyškūs nauji lapai gali reikšti fosforo trūkumą. Tai retesnė problema, nes daugumoje substratų yra tam tikras fosforo rezervas, tačiau taip gali nutikti senoje, išeikvotoje žemėje.

Smulkūs, susisukę, nekrozuojantys jauni lapai rodo mangano trūkumą. Problema paaštrėja, kai substratas šaltas ir pH aukštas. Kompleksinės trąšos su chelatiniais mikroelementais padeda išvengti šio trūkumo.

5 klaidos, kurios naikina jūsų palmes

Net ir patyrę palmių augintojai daro šias klaidas. Patikrinkite, ar kuri nors iš jų tinka jums.

  1. Sauso substrato tręšimas. Tai dažniausia ir pavojingiausia klaida. Koncentruotas trąšų tirpalas ant sausų šaknų sukelia cheminį nudegimą. Šaknys praranda gebėjimą pasisavinti vandenį, o palmė vysta ir, paradoksalu, atrodo išdžiūvusi — tačiau problema kyla dėl pažeistų šaknų. Visada pirmiausia palaistykite švariu vandeniu.
  2. Palmei netinkamų trąšų naudojimas. Universaliose trąšose dažnai būna subalansuotas maisto medžiagų santykis arba vyrauja fosforas, be to, jose nėra magnio ar chelatinių mikroelementų. Fosforo perteklius apsunkina geležies ir cinko pasisavinimą, o nechelatiniai mikroelementai, esant aukštesniam pH, tampa neprieinami.
  3. „Kuo daugiau, tuo geriau“ — pertręšimas. Dviguba trąšų dozė nepadės palmei augti dvigubai greičiau. Tačiau dėl jos susikaups druskų žemėje, o tai dehidratuoja šaknis ir parudina lapus. Jei taip jau nutiko, gausiai perplaukite žemę vandeniu ir netręškite 3–4 savaites.
  4. Tręšimas iškart po persodinimo. Ką tik persodinta palmė patiria persodinimo šoką. Jos šaknys gali būti šiek tiek pažeistos, todėl joms reikia laiko atsigauti. Palaukite bent 3–4 savaites po persodinimo ir tik tada pradėkite tręšti.
  5. Sergančios arba kenkėjų užpultos palmės tręšimas. Jei palmę puola kenkėjai (voratinklinės erkės, skydamariai) arba ji serga grybeline liga, tręšimas nepadės — gali net pabloginti situaciją. Pirmiausia išspręskite sveikatos problemą, o tik tada grįžkite prie reguliaraus tręšimo.

DUK — dažniausiai užduodami klausimai apie palmių tręšimą

Ar galiu naudoti įprastas trąšas žalialapiams augalams vietoj specialių trąšų palmėms?

Taip, jei trąšų proporcijos tinkamos — rinkitės tokias, kuriose fosforo mažiau nei azoto ir kalio (pvz., 15-5-15 arba 8-2-12), ir yra magnio. Specialios palmėms skirtos trąšos pranašesnės tuo, kad jose yra chelatų pavidalo mikroelementų ir jų sudėtis jau pritaikyta palmių poreikiams.

Kaip dažnai tręšti vazone auginamą palmę?

Augimo laikotarpiu (kovą–spalį) skystomis trąšomis tręškite kas 7–14 dienų, vandenyje tirpiomis — kas 7–10 dienų, lėto veikimo granulėmis — kas 6–8 savaites. Žiemą tręškite kuo mažiau arba visai netręškite.

Kokias trąšas rinktis Fortūno šiurkščiažvyniui (Trachycarpus fortunei)?

Fortūno šiurkščiažvynis poreikiai tokie pat kaip kitų palmių: daug kalio ir magnio, vidutiniškai azoto ir mažai fosforo. Vazone patogu naudoti skystas trąšas, o atvirame grunte — vandenyje tirpias arba lėto veikimo granuliuotas trąšas. Vidurio Europoje tręškite nuo balandžio, o vasaros pabaigoje nustokite naudoti azoto turinčias trąšas, kad nauji lapai spėtų sutvirtėti prieš žiemą.

Mano palmė gelsta, nors ją tręšiu — ką daryti?

Patikrinkite tris dalykus: ar netręšiate sausos žemės (šaknys gali būti pažeistos), ar žemės pH nėra per aukštas (jis trukdo įsisavinti geležį) ir ar neperlaistote palmės — dėl perlaistymo ima pūti šaknys, todėl nepadės net geriausios trąšos. Taip pat atkreipkite dėmesį, kurie lapai gelsta: seniausi dažniau rodo azoto, kalio arba magnio trūkumą, o jauniausi — geležies arba mangano.

Ar galiu palmę tręšti per lapus?

Taip, kaip papildomą priemonę. Naudokite stipriai praskiestas skystas trąšas (pvz., „Palm Focus“ — 2,5 ml 1 l vandens) ir apipurkškite lapus vakare arba debesuotą dieną. Prieš tai drėgna šluoste nuvalykite nuo lapų dulkes. Naudokite kas 2 savaites kaip papildą šakniniam tręšimui, o ne vietoj jo.

Ar žiemą reikia tręšti palmes?

Tai priklauso nuo sąlygų. Vėsioje patalpoje (5–10 °C) augančių, ramybės būsenos palmių visai netręšiame. Atogrąžų palmę šildomoje patalpoje, papildomai apšviečiamą, tręšiame kas 6–8 savaites, naudodami pusę įprastos normos.

Ar palmę galima tręšti kavos tirščiais ir naminėmis priemonėmis?

Kavos tirščiuose, kiaušinių lukštuose ar daržovių virimo vandenyje yra tik labai mažai maistinių medžiagų, todėl jie nepatenkins palmių kalio, magnio ir mikroelementų poreikio. Vazone kavos tirščiai lengvai supelija ir suslegia žemę. Jei norite tręšti natūraliai, pavasarį geriau naudoti granuliuotą mėšlą arba kompostą, o augimo sezono metu papildomai tręšti mineralinėmis trąšomis.

Ką daryti, jei palmę pertręšiau?

Praskalaukite žemę dideliu kiekiu vandens — pastatykite vazoną į vonią arba po dušu ir kelias minutes laistykite, leisdami vandeniui laisvai nutekėti. Nutraukite tręšimą bent 3–4 savaitėms ir stebėkite, ar palmė atsigauna.

Santrauka

Tręšti palmes nesudėtinga, tačiau reikia reguliarumo ir šiek tiek žinių. Įsidėmėkite tris dalykus: rinkitės trąšas su tinkamu NPK santykiu (fosforo turi būti mažiau nei azoto ir kalio, taip pat turi būti magnio), tręškite tik augimo sezono metu ir niekada netręškite sausos žemės. Visa kita — stebėjimas: palmė pati parodys, ko jai reikia. Visas trąšas, kurias rekomenduojame vazoninėms ir lauke augančioms palmėms, rasite kategorijoje trąšos palmėms. Jei auginate ir citrusinius medelius, perskaitykite mūsų vadovą apie citrusinių augalų tręšimą.

Šaltiniai: Broschat T. K., „Fertilization of Field-grown and Landscape Palms in Florida“ ir „Nutrient Deficiencies of Landscape and Field-grown Palms in Florida“, UF/IFAS Extension; Karališkoji sodininkystės draugija — palmių auginimo patarimai; produktų aprašai ir trąšų gamintojų rekomendacijos (Growth Technology, Mairol); asmeninė mr.seed patirtis ir klientų atsiliepimai iš visos Europos.

Kacper Lorent

mr.seed savininkas

Footer image

© 2026 mr.seed, Teikia „Shopify“

  • PL (PLN zł) PL (PLN zł)
  • LT LT
  • American Express
  • Apple Pay
  • Bancontact
  • BLIK
  • Google Pay
  • Klarna
  • Maestro
  • Mastercard
  • MB WAY
  • MobilePay
  • PayPal
  • Satispay
  • Union Pay
  • Visa